vienatviškas

vienãtviškas, -a adj. (1) būdingas vienatvei: Skaitytojas tegul nepagalvoja, kad tą kovo naktį per tokią tolybę klampojome į patį vilkų gaujos vidurį, vedami romantikos ar keistų vienatviškų estetinių poreikių sp.

vienãtviškai adv.: Vienatviškai tiksėjo ant sienos laikrodis J Marc.